viešnynas

viešnýnas sm. (1) NdŽ, (3) Jdr žr. vyšnynas: Aplinkuo klėčių, trobos ir kitų trobesių augo slyvynai, viešnynai S.Dauk. Užaugo sodnas didelis, buvo viešnynų̃, visokių uogynų Klk. Didžiausį viešnýną turėjo arūse Jdr. Viešnynè liuob atsisėsma, uogų paėsma, padainiuosma – nėko nebėra Rdn. Kaip trobas kėlė, išnyko viešnynaĩ, nebė[ra] tokių viešnių Rdn. Eik į sodną viešnynelį, ten atrasi kirminelį KlvrŽ. Aš pasiversčio į geguželę, aš ir kukuočio po viešnynelį (d.) Plt.